Peršalimas. Kaip jo išvengti ir kaip gydytis?
Kiekvieno aplinkoje šiuo metu yra sloguojantis, čiaudintis ar kosintis žmogus. „Įsibėgėjo peršalimo sezonas“, - pastebi ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė. Kas yra peršalimas, kaip jo išvegti ir ką daryti susirgus pataria gydytoja.
Kas yra peršalimas ir kap juo užsikrečiama?
Peršalimas yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosį, sinusus, ryklę ir gerklas. Kadangi tai yra užkrečiama liga, ji labai greitai išplinta uždarame kolektyve darbe, darželyje ar mokykloje.
Peršalimą gali sukelti daugiau nei keli šimtai skirtingų virusų, tačiau dažniausias sukėlėjas yra rinovirusas. Virusas plinta oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Jį platina peršalimu sergantis žmogus.
Kai sergantis žmogus čiaudo ar kosti, į orą patenka labai daug lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda ne tik ore, bet ir ant daugelio bendro naudojimo daiktų, pavyzdžiui, durų rankenų, žaislų, kompiuterio klaviatūros, telefono. Palietus toki daiktą rankomis, virusą lengvai patys perkiame į nosį ar burną. Jei virusas oru arba nuo daiktų per rankas pakliūna į kvėpavimo takus per nosį ar burną – mes galime užsikrėsti.
Kaip apsisaugoti?
Pagrindinis patarimas – vengti kontakto su peršalimu sergančiais žmonėmis. Aišku, to išvengti sunku, juk dauguma peršalimo nelaiko liga, todėl eina į darbą, įvairius renginius, kuriuose susirenka daug žmonių, leidžia vaikus į mokyklą ar darželį.
Jei naudojatės bendro naudojimo daiktais, dažniau plaukite rankas, dienos metu nelieskite veido rankomis. Virusas gali būti perduotas per viską, ką palietė sergantis žmogus, todėl nesinaudokite bendrais puodeliais, stiklinėmis ar įrankiais.
Peršalimu sergantis žmogus privalo apsaugoti kitus žmones. Todėl, jei sergate peršalimu, venkite žmonių susibūrimų, čiaudėdami ir kosėdami, vienkartine servetėle prisidenkite nosį ir burną. Naudokite tik vienkartines servetėles ir po kiekvieno panaudojimas jas išmeskite. Nepalikte jų ant stalo, kišenėje, rankinėje ar kuprinėje.
Kokie simptomai?
Jeigu žmogus užsikrėtė, pirmieji simptomai pasireiškia per pirmas 1-3 dienas nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra sloga, ryklės skausmas, čiaudulys, sausas kosulys, balso prikimimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Liga tęsiasi iki 7-10 ar net 14 dienų. Blogiausia savijauta būna pirmosiomis dienomis, vėliau būklė palaipniui gerėja. Peršalimas dažnai sumaišomas su gripu, kuriam būdingas kaulų ir raumenų skausmas, aukšta temperatūra bei šaltkrėtis, sunkesnė ligos eiga.
Peršalimu serga ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau su amžiumi šia liga sergama rečiau. Pavyzdžiui, vaikai iki 2 metų per metus peršalimu serga apie 6 kartus, tačiau vaikai, kurie būna kolektyve darželyje ar mokykloje gali sirgti net keliolika kartų, o suaugusieji – kelis kartus.
Kaip gydytis?
Jei susirgote, kelias dienas reikėtų pasigydyti namie. Svarbiausia – poilsis, lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, sveikas maistas. Specifinio peršalimo gydymo nėra. Priklausomai nuo simptomų ir jų stiprumo, juos galima palengvinti arba sumažinti vaistais nuo skausmo, kosulio, temperatūros, slogos.
Tačiau prieš geriant bet kokį vaistą, būtina perskaityti informacinį lapelį, atkreipti dėmesį į kiekvieno vaisto sudedamąsias dalis bei parinkti tinkamą vaisto vienkartinę ir paros dozę. Rekomenduočiau visada pasitarti su gydytoju arba vaistiniku. Kadangi peršalimą sukelia virusai, antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikais gydomos tik bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės peršalimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Virusinė infekcija bet kada gali komplikuotis bakterine liga. Peršalimas gali komplikuotis sinusitu, ausies uždegimu, tonzilitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Todėl, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2-3 savaites arba būklė blogėja, yra aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies ar krūtinės skausmas, stiprėjantis kosulys arba pasidaro sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieni vaikai ir suaugusieji suserga, o kiti – ne?
Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ir aplinkos, kurioje esame. Jei jūsų imunitetas yra silpnas, o aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, virusui pakliuvus į orą arba ant bendro naudojimo daiktų, tikimybė, kad užsikrėsite padidėja.
Ligos simptomai ir jų stiprumas taip pat priklauso nuo viruso virulentiškumo, tai yra užkrečiamumo arba viruso gebėjimo esant tam tikroms sąlygoms sukelti ligą, bei žmogaus organizmo gebėjimo kovoti su infekcija. Jei imunitetas yra stiprus, o žmogus pailsėjęs, išmiegojęs, pavalgęs, net ir patekęs virusas gali nesukelti ligos arba toks žmogus pajaus labai lengvus peršalimo simptomus.
Todėl, jei norite išvengti peršalimo, venkite masinių susibūrimo vietų, jei aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, dažniau plaukite rankas, nenaudokite bendro naudojimo daiktų, vėdinkite patalpas, nepervarkite, venkite streso, sveikai maitinkitės - stiprinkite savo, šeimos narių, vaikų imunitetą.