Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą
Tauragėje (Bažnyčių g. 7) jau veikia pirmasis privatus UAB “Otomedika” klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji.
Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien tik dėl to, kad sutriko jo klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, jei negirdite arba nesuprantate, jei kalbina jus už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, - siūlo gydytoja otorinolaringologė Reda Lesutytė.
Tauragėje atidarytas pirmasis privatus UAB “Otomedika” klausos kabinetas, kur R. Lesutytė kasdien konsultuoja klausos sutrikimų turinčius žmones bei jų artimuosius. 12-os metų klausos protezavimo specialistės patirtį turinti gydytoja otorinolaringologė R. Lesutytė atlieka klausos tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.
"Gegužės mėnuo daugelyje pasaulio šalių yra minimas kaip geros klausos mėnuo. Rūpinkitės savo sveikata“, - pasitikrinti klausą ragina gydytoja. Pasak pašnekovės, klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems – nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas.
Klausos nusilpimo priežastys ir pasekmės
Anot gydytojos, klausos nusilpimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas yra paveldimas arba atsiradęs dėl nėštumo metu persirgtų infekcinių, metabolinių ar kitų ligų, vartotų vaistų. Įgytas klausos sutrikimas gali būti dėl gimdymo traumos, jis dažnesnis neišnešiotiems naujagimiams. Kūdikių klausa gali nusilpti persirgus bateriniu meningitu, tymais ar vėjaraupiais, dėl ototoksinių vaistų vartojimo ar galvos traumų.
Vaikų klausa nusilpsta dėl ausų uždegimų, adenoidų ar dažno ausinukų naudojimo, kai klausomasi muzikos dideliu garsu. Suaugusiųjų klausa gali nusilpti po akustinės traumos, ilgai dirbant ar būnant triukšme be klausos apsaugos priemonių, dėl išorinės ir vidurinės ausies ūminių ar lėtinių ligų.
„Tačiau 9 iš 10 vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, - tvirtino R. Lesutytė, atkreipianti dėmesį, kad klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių ir fizinių problemų.
Gydytoja apmaudauja, kad dalis silpniau girdinčių žmonių vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. „Tokie žmonės negirdi, ką poliklinikos ar ligoninės registratūroje sako darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, jei neišgirdo, ką klausė ar sakė gydytojas, o iš gydytojo kabineto išeina ne viską išgirdę ir ne viską supratę. Tokie žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti girdėti geriau, todėl dažniausiai pasidaro uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kuriose jiems reikės bendrauti“, - liūdnas pasekmes vardijo R. Lesutytė.